K75. Kuriai i aukiau ivardyt veiklos srii nortumte skirti daugiau laiko nei dabar skiriate?

klausim, k daniausiai jaunimas veikia laisvalaikiu, be abejo, galima igirsti pai vairiausi atsakym, emiau pateikiama keletas tendencij, kurias vardija ir kartoja skirting srii ekspertai.

 

„Eina kavines, geria al, rko ol, taip i tikrj, o iaip tai ten daromi visokie j tsai, jie net gan legaliai mieste daromi, nors dabar, kai ivaiavo ta karta, tai viskas kaip ir baigsi, viskas Vilni persikl... Taip vairiai.“ (citata i 35 interviu).

 

„Laisvalaikis jis yra, daug kur yra to laisvalaikio, jie gali praleist, bet kitam yra ymiai domiau ... rinktis laiptinj, susirinkti ir nektis, jam yra domu, ir jo nepatrauks futbolas, krepinis, muzika ar dar kakas. Jam yra domu laiptinj sdti arba tuose daugiabuiuose, kalbt, irt mones, pliurpt, tai jam yra domu, tai irgi yra laisvalaikio praleidimo forma“ (citata i 21 interviu).

 

„Yra programos vystomos toms jau rizikos grupms, ten jau yra labai daug darbo. Bet sakykim tam jaunimui, kuris priklauso vidurinei grupei, praktikai nieko nra. Jisai gali, jisai eina alaus igert su draugais, kai jis yra 9-oj klasj, jis eina parkyt, kai jis jau 10-oje klasje, 11-oje klasje pakilo noras olyt papst. Galbt i tikrj tam normaliam mogui nra k veikt. Gal veikt objektyviai yra k, bet subjektyviai informacija nepasiekia“. (citata i 13 interviu).

 

„irint ties kuo susikoncentruoji. Na bna, pavyzdiui, mokosi, ten mokosi, mokosi, kartasi kok klub nueina, kino teatras va yra... Nu gerai, ten nuo 18-os klubus, bet gi yra toki ten devynios klass. O va tarkim, nuo kada tenais, nuo koki13–14 m. ueina noras kakur eiti, tai bna mokykloj diskotekos, neinau... O dabar ten tokia nuo t 18-os, jau 17–os irgi klub prasmunka, tai va toki net nereikia laukt mokyklos diskotekoj, nes tikrai neateis. ... A sakau, pavyzdiui, uimtumas tarkim kiti ten lanko muzikos mokyklas, dails mokyklas, yra dalis moksleivi, kurie yra tuo uimti ir jiems nra pagundos ten eit kakur tai... Skelbia, yra ten pas mus toks Panevio laikraio puslapis, kur moksleiviai gali pasireikti vienam laikraty, kitam ir kakaip tai, nu, reiktis galimybs suteikiamos, tarkim galbt paiose mokyklose ten t breli, nu aiku, yra pas mus irgi nemaai: ir choras, ir okiai – viskas.“ (14 interviu).

 

„Ko gero totalinis televizorius, kompiuteriai... Didesn dal dienos jie grta ir nu kaip – kompiuteriniai aidimai ir televizoriaus irjimas. Ir ia jisai toks, kai tu aidi ir matai rezultat, reikia minimum tavo pastang, reikia, aki krateliu kak pastebti ir spustelti mygtuk... Nu va, darm t prabgim, tai, a dar toki kompanij turiu, ateinam, aidiam krepin su vaikais, nu tai ir ne visi bgo... Nu kaip, jeigu ateina krepinio aisti, tai atrodo viskas ir tvarkoj, bet nu ne visi. [...] Sakykim tas telefono aparatas – taigi jisai suryja mas laiko, pinig suryja, ties sakant... Tvai duoda pinig vaikui pavalgymui, o jisai sunaudoja juos umokt u pokalbius. Ir kiek reikia maigyt, kad inut paraytum, tai yra laikas. Reikia, jeigu tu maigai kak tai, organizuoji, tai tu jau viskas, nebejudi, sdi. Tai poreikiai, nu k a inau, tikrai nra tie, kad va, sakykim, judjimui tikrai maesni poreikiai. Bendram judjimui poreikiai maesni. O iaip, diskotekos, sakykim, vyksta, dar susitvarkom su savo ir ateinaniais sveiais...“ (citata i 19 interviu)

 

„Na dauguma student pasirenka arba moksl, bet nra j toks didelis procentas, ir jie pasivenia tam mokslui ir nieko daugiau nedaro, na o, kaip sakiau, apie 40 procent 2-3 kurso jau dirba ir dirba tik todl, kad turt savo pajam, bt nepriklausomi nuo tv, na kaip ir sakau labai didelis procentas dirba moni, student, ir kiek ia dirbu su monm, nebra ia jau tokio posakio, kad studentas neturi k veikti i tikrj, nes jie atsikelia, lekia paskaitas, paskui lekia darb, arba ivis pereina vakarines, nes jiems nebesusitvarko laikas. Pakankamai iaip uimti, na labai uimti. Laisvalaikis? Na netoks didelis miestas, ne tiek daug turi pramog, ta prasme klub, dar kako tai, tai neinau, ten yra ieigins dienos, penktadienis, etadienis, na sakau, ten visi klubai, pramogos, kavins. Manau, tai yra normalu, ir bet iaip i tikrj savaits bgyje tai nra pas mus populiaru, tiktais va patys susirenka, kak tai rengia, tai yra daroma, na tai normalu jaunimo tarpe. (citata i 15 interviu)

 

Lyginant miesto ir kaimo jaunimo laisvalaikio ypatumus, galima teigti, jog pasirinkimas ir galimybs ymiai didesns mieste. Taiau ir maesniuose miestuose gyvenantys bei dirbantys ekspertai teigia itin ribotas jaunimo laisvalaikio galimybes arba koncentruotas labai siauroms grupms, vlgi daniausiai, moksleiviams.

 

„Jeigu mes irsime t pat miest, kur jaunam mogui sukuriama daugiau galimybi...Yra galimyb ivaiuoti dirbti usienyje, ivaiuoti mokytis usienyje, ivaiuoti tiesiog usien, kak daugiau veikti. Turdamas didesn pasirinkim, a i tikrj galiu ir rinktis. O pasirinkimo neturdamas, a turiu tiktai savo tradicij. [...] Mieste mes danai verkiame, kad jaunas mogus yra ijs gatv, bet ta gatv, klausimas dar, ar i tikrj neigiam tak turi mogui“. (citata i 20 interviu).

 

„Galbt kaimo mokyklos turi daugiau takos moksleivi laisvalaikiui, organizuojant laisvalaik, nes ten yra ymiai maesnis pasirinkimas. Todl mokyklos daugiau organizuoja popamokinio gyvenimo. Miestuose yra daugiau speciali popamokini staig, kurios organizuoja veikl ir ten pasirinkimas yra didesnis“. (1 interviu).

 

„Koks penkiolikmetis prieina ir sako: o dl ko neleidiat? Juk tai yra vienas vienintelis klubas XXXXXe, dl ko mums negalima, juk mums penkiolika, mes norim okt. Ir i tikrj kartais pritrksta motyv dl ko: koncertas normalus, nieko nra, statymas, kad negalima jaunimui gerti yra, bet tai nieks neturi teiss parduoti, ir pats neturi teiss pirkti. Bet kodl jam ia negalima ueit? [...] Nu jaunimas turi praleisti savo laisvalaik kultringai, kaip a sakyiau, net neinau … tokioj aplinkoj, gal gale, kur jis jaustsi saugus. Tai yra didysis faktorius, nes tarkim jeigu ir 50 procent to, kad jis ia prisigers, 50 to, kad jis prisigers gatvj, ar ne? [...] Nra buv taip, kad jaunimas iki 18 met sukelt kokias tai problemas, kaip tik didesni problem bna su vyresniais monm, kurie ateina ir kurie, sakykim, tada jau gali prisigr jis lygtai ir teistai prisigr, jam ir galima parduot, jis orgijas kelia. Jaunimas, jeigu jis ir igr alaus bokal, jis niekada neprads akotis, nes jis bijos. [...] Ir jie ia eina, ir jiems ia smagu, ir matai, kaip moka ir okt ir linksmintis ir bendraut vienas su kitu – tai negali sakyt, kad jie vat… nu vis laik kad jeigu jau ijo i nam, kad kakas juos sugadino ir jie visi geria, jokiu bdu jie negeria.

O vyresniems, tarkim, tiems 20-meiams, pavyzdiui?

O vyresniems, 20-meiams… nu tai vat ir neinau, kur jiems dtis dabar pavyzdiui ia... K jie gali veikti 20-meiai? Nu kas yra, Laisvalaikio centras, kur yra tiktai daugiau liaudikos muzikos, sakykim, kolektyvai, meno kolektyvai dirba… dar kas yra… gal Moksleivi namuose, ten tik mokiniai… Nu vat 20-meiui tai reikia tada kakaip surasti savo, paiam savo bendramini rat, paiam kak tai susikurti ir, gal gale, jeigu tu j norsi parodyti, kur tu j parodysi… Nu visa tai jis turi daryti pats. Su juo niekas neusiima, nes a galvojau, nu gal ir yra kakoks jaunimo centras, net ir neinau atvirai pasakius. [...] Kad kakas tai vat toks mini generatorius jaunimo bt, nra tiek daug, o Vilniuje, Kaune gal yra paprasiau, ten yra visokie jaunimo centrai, yra kur dtis tam jaunam mogui, nors realiai irint tai kain ar ten kakas daugiau…“ (citata i 6 interviu)

 

Pasigendama jaunimui patraukli laisvalaikio organizavimo form ir bd, pastebima daug inercijos, tradicij bei tam tikros baims rizikuoti, skatinant vairialyp veikl. Kalbinti ekspertai pripasta, jog dominuoja formalios laisvalaikio organizavimo ir organizavimosi formos, kurios danai nepatraukia jaunimo dmesio, neatspindi jaunimo interes.

„Vietoj to, kad remt tas visokias subkultras aktualias jaunimui, tai investuoja savivaldyb moksleivi centr, kur sdi bobuts, karpo snaiges ir sivaizduoja, kad bendrauja su jaunimu. Juokinga kad ir ta akcija „Stabdyk nusikalstamum“, kur skiriama 50 000 Lt per metus ir ispausdinami tokie lipdukai su buteliu ir urau „paskends neilsi“. Arba pagrindinis dabar variantas yra stendo prie narkomanij konkursas, ir galima naudot vairias mediagas, ir kai pasikvieti tos programos virinink ir sakai „davai, darom t vis program su hip hop kultros monmis, su tais vaikais, alia policijos padarom aiktyn, padarom darb su jais, susitinkam su jais, duodam rinktis, legalizuokim juos, kam jie kiemuos duodasi ir pan. “tai nereikalinga, mes galim, prizams pinigus, bet ne kam kitam“ (citata i 2 interviu)

 

„Labai neturiningas, skirtas emiausio lygio hegemonijos pasiekimui – pasilinksminimas ir… saviems skirt laik, niekas neskiria. Pramogos yra emiausias instinktas... Galimybs linksmintis yra tokios, kad jaunimui pasilinksminimo viet nra, moksleiviams visikai nra, nes klubai, tos staigos, kur mons gali lankytis, yra nuo 21 met. Ir daniausiai tas mogus yra, kuris nori pasilinksminti kultringai, tai yra ne taip kad pasiokti, bet geroj aplinkoj, su domiais monmis. Nra galimybi visikai. Galimyb vienintel yra mokyklos diskoteka arba diskoteka miesto pakraty. O pasilinksminimo viet moksleiviams nra... visur nuo 21 ir… mogus turi iekoti, tai jis gatvj…ia vat problema, kad trksta t viet, t form, nes tos vietos apsiriboja okiu ir igrimu, bet trksta tos formos, kad bt patrauklu, kad mogus ieit su kakokia gera idja…

Kl. O, tarkim, sportas?

Lietuvoj nelabai k pasirinksi, nes krepinis visk uvalds. Bet i tikrj gal trksta neformalaus pobdio sporto, nes daniausiai jei noriu pamtyt krep, turiu eit sporto mokykl, tokiu atveju turiu mokti pinigus ir tartis, kada galiu ateit sal paaist. Nra tos galimybs, kad va tiesiog noriu paaist. Yra pvz., Eurobasket, kur labai pozityvus ingsnis, kur i tikrj, profas, neprofas eini ir aidi. Trksta prieinamumo prie sporto“. (citata i 13 interviu).

 

„Tai a galvoju ia ta problema, kad nra t struktr, kakoki darbuotoj, kad padaryt norm kak daryt, o kai ta norma yra nieko neveikt, tai sdjimas kabakuose yra toks krtumas!!! Nra n vieno kabako mieste, kad bt galima, tarkim, atjus prisijungt savo „laptop“ prie interneto, yra tik standartins interneto kavins... Bet vat, kad btent, kad mstyt apie visai kitoki palaikym, vat imkim, kad ir dienos stovyklas, tai kakas baisaus, numeta kamuol ir dabar vaikuiai paspardysim stadione, vietoj to, kad sugalvot pasitelkt, kad ir tuos paius neformalus, jiems domiau pieti grafiti ant kokios sienos ar dar k nors... Neinaudotas pilnai net pats jaunimo centras, bet yra dar viena atskira problema, kad yra labai nedaug moni, kurie nori ta linkme dirbt, nes ia atsiranda tas dalykas - labdaringa veikla, bet las pritraukt manoma yra, a manau, net yra pakankamai fond, kurie skirt tam kakiek“ (citata i 2 interviu).

 

Apibendrinant:

• Penktadalio jaunimo nuomone, btent turjimas daug laisvalaikio yra svarbiausias jaunimo bruoas;
• Didioji dauguma (vir 65 proc.) laisvo laiko jaunimas praleidia prie televizoriaus ir susitikindami su draugais ar klausydamiesi muzikos. Beveik pus jaunimo laisv laik skiria nam ruoai, kompiuteriui, internetui arba sportui.
• Jaunimo uimtumo trkum, vairi uimtumo ir laisvalaikio leidimo form stok bei formali laisvalaikio organizavimo bd dominavim vardija tiek pats jaunimas, tiek ir vairi srii jaunimo ekspertai.