III. IEIGIN AULIO UNIFORMA IR JOS ELEMENTAI

1. Markiniai trumpomis rankovmis – i rusvos spalvos audinio, su dviem udtinmis kienmis ties krtine. Usegami plastikinmis sagomis. Pei linijoje prisiti antpeiai, ant kuri tvirtinamos movos. Moter markiniai skiriasi usegimo kryptimi.

2. Markiniai ilgomis rankovmis – rusvos spalvos audinio, su dviem udtomis kienmis ties krtine. Usegami plastikinmis sagomis. Pei linijoje prisiti antpeiai, ant kuri tvirtinamos movos. Moter markiniai skiriasi usegimo kryptimi.

3. Megztinis – tamsios rudai alios spalvos, su trikampe kaklo ikirpte. Rankovs ties alknmis ir peiai apsiti tamsios rudai alios spalvos audinio detalmis. Kairje pusje, krtins auktyje, prisita tamsios rudai alios spalvos audinio kien. Pei linijoje prisiti to paties audinio antpeiai, ant kuri tvirtinamos antpei movos.

4. Striuk – tamsios rudai alios spalvos audinio, usegama paslptu utrauktuku. Striuks apaioje dvi vertikalios leistins kiens. Pei linijoje prisiti antpeiai, ant kuri tvirtinamos antpei movos. Moter striuk skiriasi usegimo kryptimi.

5. varkas – tamsios rudai alios spalvos audinio, usegamas keturiomis didelmis sagomis. Krtins auktyje – dvi udtins kiens su antkieniais, usegamais maomis uniformos sagomis, juosmens auktyje – dvi leistos kiens su antkieniais, usegamais maomis uniformos sagomis. Pei linijoje tvirtinami antpeiai. LS vado varko apykakls kampai dekoruojami siuvintais aukso spalvos uolo lapais, varko nugaros pusje yra skeltukas, o rankovs su rankogaliais, kuri prisiuvimo silje sitas geltonas apvadas. Moter varkas skiriasi usegimo kryptimi ir neturi virutini udtini kieni.

6. Kelns – tamsios rudai alios spalvos audinio, su dviem leistinmis kienmis priekinje dalyje ir viena leistine kiene upakalins dalies deinje pusje. LS vado kelni onuose siti geltoni siuvai. Moter kelns skiriasi usegimo kryptimi.

7. Sijonas – tamsios rudai alios spalvos audinio, tiesaus kirpimo, apai truput siaurjantis, su prisitu juosmeniu ir selmis dirui.

8. Lietpaltis – tamsios rudai alios spalvos audinio, usegamas penkiomis didelmis uniformos sagomis, juosiamas diru su audinio spalvos sagtimi. Juosmens auktyje – dvi leistos kiens. Rankovi apaioje prisiuvamos dekoratyvins juostels, kuri vienas galas tvirtinamas didele uniformos saga. Lietpalio viduje segamas iltalas. Pei linijoje prisiti antpeiai, ant kuri tvirtinamos movos. Moter lietpaltis skiriasi usegimo kryptimi.

9. iemin striuk – tamsios rudai alios spalvos audinio, usegama paslptu utrauktuku, su iltalu viduje. Juosmens auktyje – dvi udtins kiens su antkieniais, krtins auktyje – dvi leistins kiens. Prie striuks apykakls prisegama natralaus tamsiai pilko kailio apykakl. Pei linijoje prisiti antpeiai, ant kuri tvirtinamos movos. Moter striuk skiriasi usegimo kryptimi ir nra virutini kieni.

10. Beret – alios spalvos, su kairiajame one segamu kepurs enklu.

11. Kepur (vyr) – tamsios rudai alios spalvos audinio, su juodos spalvos snapeliu. Virutin kepurs dalis paauktinta. Vir snapelio dviem maomis uniformos sagomis tvirtinamas aukso spalvos direlis. LS vado kepurs snapelis dekoruojamas aukso spalvos stilizuot uolo lap vainiku.

12. Kepurait (moter) – tamsios rudai alios spalvos audinio, skrybls tipo, standi. Virutin dalis platja apai. Ulenkti vir kepuraits kratai priekyje suformuoja snapel. Vir snapelio tvirtinamas aukso spalvos direlis. LS vads kepurs snapelis dekoruojamas aukso spalvos stilizuot uolo lap vainiku.

13. iemin kepur – tamsios rudai alios spalvos audinio, su juodos spalvos snapeliu. Vir snapelio dviem maomis uniformos sagomis prisegamas aukso spalvos direlis. Kepur juosia tamsiai pilko kailio apvadas. LS vado (-s) kepurs snapelis dekoruojamas aukso spalvos stilizuot uolo lap vainiku.

14. Kaklaraitis – klasikinis, tamsios rudai alios spalvos audinio su tautinio rato motyvais.

15. Pirtins – juodos spalvos.

16. Diras – juodos spalvos, su aukso spalvos sagtimi, veriamas kelni bei sijono juosmen.

17. alikas – tamsios rudai alios spalvos.

18. Kojins – juodos spalvos.

19. Moterikos pdkelns – smlio spalvos.

20. Avalyn – juodos spalvos.